vykšnynas

vykšnýnas sm. (1) Trg žr. vyšnynas: Nuvažiuoju, kur vykšnias sodinau, kur mano vykšnýnas [buvo], lygi žemė (numelioravo) Jd. Žiema buvo stipra, i mūsų vykšnýnas iššalo Jd.